Aktyvusis deguonis: nematomas priešas kūno viduje ir kodėl vandenilis kaip antioksidantas yra kita lyga
Dalintis
Kas yra aktyvusis deguonis ir kur jis susidaro
Aktyvusis deguonis nėra iš išorės ateinanti medžiaga. Neįkvėpsite jo iš užteršto oro ir neužsitepsite ant odos su netinkamu kremu. Jis susidaro tiesiai jūsų ląstelėse kaip neišvengiamas jų pagrindinės funkcijos – energijos gamybos – šalutinis produktas.
Mitochondrijos – kiekvienos ląstelės energijos centrai ir vienintelės organelės, gebančios metabolizuoti riebalus. Jos degina cukrus, baltymus ir riebalus ir paverčia juos adenozino trifosfatu, t. y. ATP – molekule, iš kurios kūnas semiasi energijos visiems procesams. Be mitochondrijų nebūtų įmanomas nė vienas širdies raumens susitraukimas, nė vienas nervinis signalas, nė viena sąmoningos minties akimirka.
Tačiau kaip šio deginimo šalutinis produktas susidaro reaktyviosios deguonies formos, populiariai vadinamos aktyviuoju deguonimi arba laisvaisiais radikalais. Tai nestabilios molekulės su nesuporuotu elektronu, kurios stengiasi šį elektroną papildyti atimdamos jį iš aplinkinių molekulių. Rezultatas – grandininė oksidacinių pažeidimų reakcija: pažeistos membranos, baltymai, lipidai, o sunkesniais atvejais – ir DNR.
Tam tikras aktyviojo deguonies kiekis yra natūralus, ir kūnas su juo susitvarko. Problema kyla tada, kai jo gamyba viršija natūralių gynybos mechanizmų pajėgumą. Šį disbalansą vadiname oksidaciniu stresu.
Kas vyksta, kai aktyviojo deguonies per daug
Lėtinai padidėjusio aktyviojo deguonies kiekio pasekmės įvairios ir iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nesusijusios. Tačiau mokslas jas sujungia į vieną nuoseklų vaizdą.
Odoje jis pasireiškia pigmentinėmis dėmėmis ir natūralaus skaistumo praradimu, gilėjančiomis raukšlėmis ir prastesniu drėkinimu. Mechanizmas aprašytas ankstesniame straipsnyje: oksidacinis stresas aktyvina tirozinazę, paleidžia uždegimo kaskadą ir skatina melanocitus gaminti per daug melanino.
Visame kūne oksidacinis stresas pasireiškia kraujo tirštėjimu ir prastesne kraujotaka, lėtiniu nuovargiu ir sumažėjusia ATP gamyba, svorio reguliavimo sunkumais, šalčio pojūčiu ir apskritai mažesniu gyvybingumu. Mitochondrijos, kurios yra pagrindinis aktyviojo deguonies šaltinis, kartu pirmosios nuo jo nukenčia. Kuo labiau pažeista jų funkcija, tuo mažiau veiksmingai jos degina riebalus ir tuo mažiau energijos pagamina. Susidaro užburtas ratas: oksidacinis stresas pažeidžia mitochondrijas, pažeistos mitochondrijos gamina daugiau oksidacinio streso.
Kodėl įprastų antioksidantų nepakanka
Antioksidantai – tai apskritai medžiagos, gebančios neutralizuoti laisvuosius radikalus atiduodamos jiems trūkstamą elektroną, pačios nedestabilizuodamos. Vitaminas C, vitaminas E, vitaminas A, polifenoliai, katechinai, kofermentas Q10 – visa tai antioksidantai su moksliškai įrodyta nauda. Tad kodėl jų nepakanka?
Atsakymas fizikinis. Šių medžiagų molekulės palyginti didelės. Jos negali prasiskverbti į smulkiausias ląstelių struktūras. Jos negali įveikti hematoencefalinio barjero ir patekti į smegenis. Jos negali patekti tiesiai į mitochondrijas, kur aktyvusis deguonis daugiausia susidaro. Jos lieka tarpląstelinėje erdvėje ar citoplazmoje ir saugo ląsteles iš išorės, o ne iš vidaus – ten, kur vyksta pati problema.
Tai ne šių medžiagų kritika. Jos vertingos, ir jas vartoti prasminga. Tiesiog aktyviajam deguoniui neutralizuoti tiesiai jo šaltinyje jų nepakanka.
Vandenilis kaip antioksidantas: kita apsaugos dimensija
Vandenilis – mažiausia molekulė visatoje. Šis faktas, skambantis kaip banali chemijos pastaba, biologinėms sistemoms turi esminių pasekmių.
Vandenilis prasiskverbia bet kur. Jis praeina pro ląstelių membranas be pernašos baltymų. Jis patenka tiesiai į mitochondrijas. Jis įveikia hematoencefalinį barjerą ir pasiekia smegenų audinį. Jam nėra jokios fizinės kliūties, prie kurios reikėtų prisitaikyti ar ją apeiti.
Cheminė reakcija, įvykstanti vandeniliui susidūrus su agresyviausiu laisvojo radikalo tipu – hidroksilo radikalu, – elegantiškai paprasta: aktyvusis deguonis reaguoja su vandeniliu ir susidaro vanduo. Jokio toksiško šalutinio produkto. Jokios destabilizuotos antioksidanto molekulės. Tik vanduo.
Šis selektyvumas moksliškai vertingas. Vandenilis nereaguoja su natūraliais oksidantais, kurių kūnui reikia ląstelių procesams reguliuoti, pavyzdžiui, su mažesnės koncentracijos vandenilio peroksidu. Jis taikosi būtent į agresyviausias ir kenksmingiausias reaktyviojo deguonies formas. Jas neutralizuoja, o fiziologiškai pageidaujamų redokso procesų neliečia.
Esthe Pro Labo Proton: 12 valandų nepertraukiamos apsaugos
Vandenilio pristatymo į kūną technologija pati savaime yra iššūkis. Vandenilio dujos nestabilios, lengvai išgaruoja, o jų biologinis prieinamumas iš įprastų formulių paprastai mažas. Proton iš Esthe Pro Labo šį iššūkį sprendžia specifiniu japonišku būdu.
Raktas – koralų kalcis iš Miyako salos Okinavoje, vietos, garsėjančios nepaprastu geologiniu grynumu ir išskirtinai švariais požeminiais vandenimis. Koralų kalcis iš Miyako turi unikalią fizinę struktūrą: skirtingai nei įprastas kalcio karbonatas, kuris įsisavinamas ir pašalinamas per kelias valandas, jis virškinamas, įsisavinamas ir šalinamas maždaug 12 valandų.
Šis lėtas ir tolygus prasiskverbimas virškinamuoju traktu užtikrina nepertraukiamą vandenilio išsiskyrimą visą dieną. Viena Proton kapsulė ryte reiškia antioksidacinę apsaugą mitochondrijų lygmeniu nuo ryto iki vakaro be pakartotinio dozavimo.
Sudėtį papildo kalcis iš jūros dumblių, magnio sulfatas ir mineralų kompleksas, palaikantis elektrolitų pusiausvyrą ir prisidedantis prie optimalios ląstelių aplinkos veiklos.
Ką tai praktiškai reiškia jūsų kūnui ir odai
Vandenilis veikia sistemiškai. Kai mitochondrijos apsaugotos nuo oksidacinių pažeidimų, jos veiksmingiau degina riebalus ir gamina daugiau ATP. Nuovargis traukiasi, kraujotaka gerėja, medžiagų apykaita veikia visapusiškiau.
Odai tai reiškia melanocitų apsaugą nuo oksidacinio streso, kuris paleidžia tirozinazę ir melanogenezės kaskadą. Mažiau aktyviojo deguonies odoje reiškia mažiau uždegiminių signalų, mažiau melanocitų stimuliacijos ir natūraliai tolygesnį toną. Kartu geriau apsaugotos kolageno skaidulos, ląstelių membranos ir lipidinis sluoksnis, užtikrinantis drėgmę.
Proton bendrauja ne tik su oda. Jis bendrauja su visu kūnu. Ir būtent tokio požiūrio laikosi byFEMME: grožis kaip sveikos vidinės aplinkos rezultatas, o ne iš išorės užteptas sluoksnis.
Kam skirtas Proton
Proton – pasirinkimas kiekvienam, kas nori paremti natūralią ląstelių gynybą lygmeniu, kurio įprasti antioksidantai nepasiekia. Jis ypač tiks tiems, kurie jaučia lėtinį nuovargį be aiškios priežasties, kuriuos vargina pigmentinės dėmės ar blyški, nespindinti oda, kurie ieško medžiagų apykaitos ir riebalų deginimo paramos arba nori priežiūros, veikiančios priežastį, o ne tik matomą apraišką.
Rekomenduojama paros dozė – 2–4 kapsulės, užsigeriant drungnu vandeniu. Proton neskirtas nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims, jis nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos.
Energija, kokybiška senatvė ir sveikata – visa kategorija
Pigmentacija ir oksidacinis stresas: visapusė byFEMME strategija